ŽODYNAS
AR ŽINOTE, KAD...
PAIEŠKA
Naujienos
Svarstymai dėl esperanto
Prieš metus jau rašėme, kad Małgorzata Handzlik, esperantininkė iš Lenkijos, buvo išrinkta į Europos Parlamentą (http://emozaika.info/naujienos/6.php).
Šių metų liepos 5 d. ji susitiko su Europos Sąjungos komisaru Ján Figeľ, kuris atsakingas už švietimo, mokymo, kultūros ir daugiakalbiškumo sritis. Susitikimas įvyko Strasbūre (Prancūzija) Małgorzatos Handzlik iniciatyva. Susitikimo metu aptartos daugiakalbiškumo problemos Europos Sąjungoje. Małgorzata Handzlik atkreipė Ján Figeľ dėmesį į kalbų diskriminaciją, esančią Europos Sąjungoje. Šiuo metu Sąjungoje yra 21 oficiali kalba ir visos jos privalo turėti lygias teises. Egzistuoja 420 vertimo krypčių, nes reikia versti iš kiekvienos kalbos į kiekvieną kitą. Su tokiu milžinišku vertimų kiekiu tiesiog neįmanoma susidoroti, todėl kai kurių kalbų atžvilgiu vyksta diskriminacija. Małgorzata teigia, kad "praktikoje visos kalbos praranda savo vaidmenį, tik anglų tampa vis galingesnė, ir tai pažeidžia pirmąjį kalbų lygybės principą". Jos nuomone, siūlymas kiekvienam ES piliečiui mokytis mažiausiai dar porą užsienių kalbų neišspręs problemos, nes dauguma žmonių niekada gerai neišmoksta net vienos užsienio kalbos. Be to, kiekviena kalba reikalauja kelių metų mokymosi, todėl tie žmonės, kurie ryžtasi mokytis, renkasi anglų kalbą. O tai tik dar labiau sustiprina diskriminaciją bei kelia pavojų mažesnėms kalboms.
Kaip problemos sprendimą, esperantininkė pasiūlė esperanto kalbą, kuri gali palengvinti kitų kalbų mokymąsi. Europos Sąjungoje tik vengrai turi teisę ne tik mokytis esperanto kalbos, bet ir vėliau oficialiai išlaikyti tokį patį kaip ir kitų kalbų egzaminą. Ji pasiūlė, kad kiekvienas Europos pilietis turėtų tokią teisę. Moteris užsiminė, kad daugelis tyrimų patvirtino, jog esperanto kalba turi propedeutinį poveikį. Tai reiškia, kad žmonės, kurie išmoksta šią kalbą, paskui žymiai lengviau gali įsisavinti kitas kalbas. Małgorzata Handzlik papasakojo apie daugelį tyrimų, atliktų įvairiose šalyse. Ji taip pat paminėjo profesoriaus Helmar Frank bandymus, atliktus 1970 metais (jis tyrė mokymąsi palengvinantį esperanto kalbos poveikį). Nors Ján Figeľ neįsigilino į mokslinius tyrimus, Małgorzatos Handzlik argumentai jam atrodė įdomūs. Jo nuomone, jei visa tai yra tiesa, būtų galima surengti tarptautinę konferenciją apie šią problemą. Ján Figeľ ir Małgorzata Handzlik susitarė dėl tolimesnio bendradarbiavimo šioje srityje.
Małgorzatos Handzlik teigimu, dokumentų vertimui Europos Sąjungos instancijos išleidžia daugiau negu 800 mln. eurų per metus, bet vertimo kokybė yra labai prasta. Kad ir kaip stengtųsi, vertėjai tiesiog nesugeba kokybiškai ir laiku versti dokumentus. Dauguma dokumentų, kuriuos gauna Małgorzata Handzlik, yra angliški. Lenkiškas vertimas arba ateina žymiai vėliau, arba visiškai neateina. Pasiekti, kad esperanto taptų oficialia Europos Sąjungos kalba, dabar būtų labai sudėtinga ir galima sakyti, kad tai yra nerealus tikslas. Tačiau pirmasis žingsnis galėtų būti visose Europos Sąjungos mokymo įstaigose organizuojamos fakultatyvios studijų programos. Małgorzata šiuo metu stengiasi tuo užsiimti.
Komentarai
Jei norite palikti komentarą, paspauskite čia. Mūsų redakcija neatsako už komentarų, kuriuos palieka lankytojai, turinį. Tačiau pasiliekame galimybę pašalinti komentarus, jeigu jie bus pernelyg įžeidžiantys.
Specialistas
2005-08-09 3:48:52
Raneto:
Esperanto nieko nesiekia, tai vis esperantininkai kažką prigalvoja pagal savo sugedimo laipsnį. 
Aš, pavyzdžiui, visiškai pritariu, kad esperanto turi būti tarpinė grandis tarp tautinių kalbų, matyt, toks ir yra mano sugedimo laipsnis.
Specialistas
2005-08-09 3:26:23
Vladislavui:
Mano manymu, atsižvelgiant į dabartinę situaciją Europos Sąjungoje, toks teiginys yra labai logiškas. Be to, Jūs pats pripažinot, kad tam, jog esperanto taptu ES oficialia kalba, reikia iš pradžių daug darbų nuveikti. 
Raneto
2005-08-08 20:24:09
Dalyvavau Małgorzata Handzlik paskaitoje, kuri vyko per IJK(praejusia savaite). Esperanto kalba nesiekia tapti oficialiaja ES kalba, ji tik galetu l. gerai funkcijonuoti kaip "kalba - tiltas", leidziantis stipriai sumazinti vertimui isleidziamas lesas (siuo metu net 30 proc. ES biudzeto tam sunaudojama). 
Vladislavas Poŝkeviĉius
2005-08-07 22:40:23
Abejotinas teiginys, kad "Pasiekti, kad esperanto taptų oficialia Europos Sąjungos kalba, dabar būtų labai sudėtinga ir galima sakyti, kad tai yra nerealus tikslas." Reikia siekti, kad visose ES šalys, E-kalba švietimo sistemose būtų prilyginama užsienio kalbai, o rinkmuose į ES parlamentą esperntininkai aktyviai palaikytų kalbančius esperantiškai.