Svarbūs dokumentai

Deklaracija, priimta esperanto-kongrese 1905 m. rugpjūčio 9 d.

Nemažai žmonių apie esperanto judėjimo esmę turi klaidingą nuomonę, todėl mes, žemiau pasirašiusieji skirtingų pasaulio šalių esperanto judėjimo atstovai, susirinkę Bulonėje prie jūros į Tarptautinį esperantininkų kongresą, naudodamiesi esperanto kalbos autoriaus pasiūlymu, pateikiame paaiškinimus:

1. Esperanto judėjimas visame pasaulyje platina ir skatina vartoti neutralią kalbą, kuri "neįsiskverbdama į tautų vidinį gyvenimą ir nesistengdama išstumti jau egzistuojančių tautinių kalbų" suteiktų skirtingų tautų žmonėms galimybę bendrauti tarpusavyje, kuri galėtų tarnauti kaip taikos kalba viešosiose institucijose tų šalių, kurių skirtingos tautos kariauja tarpusavyje dėl kalbos, bei kuria gali būti išspausdinti kūriniai, vienodai įdomūs visoms tautoms. Kitokios idėjos ar viltys, kurias atskiri esperantininkai sieja su esperanto judėjimu, yra tik jų reikalas, ir esperanto judėjimas už tai neatsako.

2. Šiuo metu jau nė vienas pasaulio kalbų tyrinėtojas neabejoja, kad tarptautinė kalba gali būti tik dirbtinė, tačiau beveik visi paskutiniųjų šimtmečių dirbtinių kalbų kūrėjai pateikia tik teorinius kalbų projektus. Visiškai išbaigta ir praktiškai išbandyta, galinti gyvuoti ir tinkanti visokiems santykiams kalba yra tik viena – esperanto, todėl tarptautinės kalbos idėjos šalininkai, suvokdami, kad teorinės diskusijos prie nieko neprives ir kad tikslas gali būti pasiektas tik praktiniu darbu, jau seniai susibūrė aplink vienintelę kalbą – esperanto – ir ją platina bei turtina jos literatūrą.

3. Esperanto kalbos autorius iš pat pradžių visiems laikams atsisakė asmeniškumo ir visų privilegijų šios kalbos atžvilgiu, todėl esperanto nėra kieno nors nuosavybė nei materialiniu, nei moraliniu atžvilgiu. Materialinis kalbos savininkas yra visas pasaulis, ir kiekvienas, kas nori, gali spausdinti šia ar apie šią kalbą visus kūrinius, kokius tik nori, bei vartoti kalbą visais įmanomais tikslais; dvasiniai kalbos savininkai visuomet bus tie asmenys, kurie esperanto pasaulyje bus pripažinti pačiais geriausiais ir talentingiausiais kūrėjais, rašančiais šia kalba.

4. Esperanto neturi savo įstatymų leidėjų ir nepriklauso nuo jokio atskiro žmogaus. Visos esperanto kalbos kūrėjo nuomonės ir kūriniai, kaip ir kitų esperantininkų nuomonės ir kūriniai, yra asmeniški ir nieko neįpareigoja. Vienintelis visų laikų visiems esperantininkams būtinas esperanto kalbos pagrindas yra knyga "Fundamento de Esperanto" ("Esperanto kalbos pagrindas"), kurios niekas neturi teisės keisti. Jei kas nors nukrypsta nuo taisyklių ir modelių, pateiktų minėtoje knygoje, jis niekada negali pasiteisinti žodžiais "taip nori ir pataria esperanto kalbos autorius". Kiekvieną mintį, kuri negali būti tiksliai išreikšta pagal knygoje "Fundamento de Esperanto" pateiktą medžiagą, bet kuris esperantininkas turi teisę reikšti tokiu būdu, kuriuo jis mano esant tiksliausia, kaip tai yra daroma kiekvienoje kitoje kalboje. Bet norint visiškai suvienodinti kalbą, kiekvienam esperantininkui rekomenduojama daugiausia vartoti tokį stilių, kokio laikosi esperanto kūrėjas savo kūriniuose, mat jis daugiausia dirbo esperanto kalbai, rašė ta kalba ir geriausiai pažįsta jos dvasią.

5. Esperantininku yra vadinamas kiekvienas asmuo, kuris žino ir vartoja esperanto kalbą, nesvarbu, kuriuo tikslu. Priklausyti kuriai nors esperantininkų visuomeninei grupei yra rekomenduojama, bet ne privaloma.

Priimta paskutinio posėdžio metu esperanto-kongrese 1905 m. rugpjūčio 9 d.