Esperanto yra tarptautinė kalba, kuri pagal Zamenhofo sumanymą gali tarnauti žmonių bendravimui. Esperanto apibūdinama kaip:
tarptautinė - esperanto naudingiausia bendraujant skirtingų tautų žmonėms, kai jie neturi bendros gimtosios kalbos;
neutrali - ji nepriklauso kuriai nors tautai ar šaliai, todėl ir vadinama neutralia;
lygiateisė - naudojant esperanto, kalbos požiūriu esama didesnės lygybės, negu, pavyzdžiui, angliškai kalbant su asmeniu, kuriam anglų kalba yra gimtoji;
nesudėtinga - dėl nesudėtingos kalbos struktūros ir žodžių darybos esperanto mokytis yra daug lengviau negu kitų kalbų;
gyva - esperanto kinta ir gyvuoja lygiai taip pat kaip ir kitos kalbos, ir ja galima išsakyti visas žmogaus mintis ir jausmus.
Iš pradžių kalba vadinosi Lingvo Internacia (Tarptautinė kalba). Zamenhofas, pristatydamas ją žmonėms, pasivadino slapyvardžiu Doktoro Esperanto (reiškia "besitikintis daktaras"), nes nuogastavo, kad gali kilti problemų – carinė Rusija labai nepalankiai žiūrėjo į panašius dalykus. Tačiau greitai kalba tapo labai populiari, ir visi ją vadino "daktaro Esperanto kalba" arba "Esperanto kalba", tokiu būdu kalba gavo tokį pavadinimą.
Zamenhofas, pats būdamas žydų tautybės, daugiatautėje Rusijoje susidūrė su etniniais konfliktais. Būtent tada jam ir gimė idėja apie visiems bendrą kalbą. 1887 metais jis išleido brošiūrą įvairiomis kalbomis su pagrindinėmis esperanto taisyklėmis ir nedideliu esperanto - rusų kalbų žodynėliu.
Esperantininkai kalbasi šia kalba apie pačius įvairiausius dalykus. Tarptautinės esperanto asociacijos posėdžiauja esperanto kalba. Taip pat leidžiamos knygos, galima klausyti esperanto radijo. Kai susituokia du skirtingų tautų žmonės, esperanto dažniausiai tampa šeimos kalba. Veikia įvairios organizacijos, tame tarpe ir profesinės (pvz. geležinkelininkų), bendraujančios, rengiančios konferencijas ir leidžiančios netgi specializuotus leidinius esperanto kalba.
Žinoma, taip. Esperanto kalba parašyta be galo daug knygų, esama muzikos grupių, kurios dainuoja esperantiškai, organizuojami esperantiški renginiai ir įvairūs kultūriniai festivaliai su savo papročiais ir tradicijomis.
Žinoma, anglų yra labai svarbi kalba šiuolaikiniame pasaulyje ir šaunu, jei turite galimybę ją išmokti. Bet esperanto kalba turi nenuginčijamų privalumų, kaip antai nesudėtingas tarimas, be to, esperanto yra neutrali – kiekvienas kada nors buvo pradedantysis, todėl bendraudami esperantininkai jaučiasi lygūs.
Niekas to tiksliai nežino, nes neįmanoma suskaičiuoti visų žmonių, kurie mokėsi esperanto ir kurie ją naudoja. Juk taip pat niekas negalėtų pasakyti tikslaus lietuviškai kalbančiųjų skaičiaus. Nėra daug palyginus su "didžiosiomis" kalbomis, bet gana daug, kad galėtumėte naudoti kalbą įvairiose srityse. Galime tik paminėti, kad maždaug 50.000 žmonių yra įvairių esperanto asociacijų nariai arba kokiu kitu būdu susiję su esperanto kalbos bendruomene, tai reiškia vyksta į susitikimus, perka knygas, susirašinėja...
Apie tai išsamiau skaitykite čia .
Jeigu kokiame nors renginyje dalyvauja esperantininkai iš įvairių pasaulio šalių, būtų nemandagu kalbėti kokia kita kalba, kadangi ne visi gali ją suprasti. Tačiau tos pačios tautybės esperantininkams nedraudžiama kalbėtis savo gimtaja kalba.
Kai kurie esperantininkai trokšta, kad esperanto kiekvienam žmogui taptų "antra kalba" po gimtosios, tačiau tokius ketinimus turi ne visi esperantininkai. Pagrindiniai esperantininkų tikslai – susipažinti su naujais žmonėmis, sužinoti daugiau apie kitas šalis.
Palyginti su kitomis kalbomis esperanto yra tikrai nesudėtinga kalba, tačiau pasakyti, per kiek laiko ją galima išmokti, nėra lengva. Tai priklauso nuo žmogaus gabumų ir nuo to, kiek užsienio kalbų jis moka. Tačiau esama daugybės esperantininkų, kurie per keletą mėnesių išmoko šią kalbą tiek, kad galėtų keliauti ir bendrauti.
Esperanto turi tokias pat galimybes kaip ir kitos pasaulio kalbos. Pavyzdžiui, ir lietuvių, ir esperanto kalboje nesunku atpažinti galininko linksnį. Tačiau lietuvių kalboje yra keletas galūnių, žyminčių galininko linksnį, tuo tarpu esperanto kalboje jų yra tik viena.
Taip, esama tokių vaikų, kurie be gimtosios kalbos nuo gimimo dar mokosi ir esperanto. Jei tėvai yra esperantininkai, jie paprastai rūpinasi vaiko kalbinių įgūdžių lavinimu, todėl žaidžia įvairiausius kalbinius žaidimus, garsiai skaito, todėl tokie vaikai gauna gerus pradmenis. Tačiau ne kiekvienas esperantininkų vaikas mokosi esperanto. Tai labai priklauso nuo tėvų ir paties vaiko noro. Įrodyta, kad vaikai, mokantys esperanto kalbą, lengviau išmoksta kitas kalbas.
Zamenhofas daug nuveikė esperanto labui. Jis turtino kalbą versdamas populiarius kūrinius (Bibliją, Šekspyro kūrybą), todėl kalba nuo pat pradžių tapo gyva, tinkama kasdieniniam naudojimui. Be to, Zamenhofas atsisakė autoriaus teisių ir padovanojo šią kalbą pasauliui. Tokiu būdu kalba pradėjo savo gyvenimą, ji pradėjo gyvuoti ir keistis nepriklausomai nuo savo kūrėjo. Todėl neteisūs tie, kurie tvirtina, kad esperanto kūrėjas yra Zamenhofas. Zamenhofas yra jos pradininkas, tačiau kalba susikūrė ir keitėsi pati.
Kai kada galima suprasti, iš kokios šalies kilęs esperantininkas. Tačiau nepaisant to galima vienas kitą suprasti be problemų. Žinoma, jaunuolių žodynas šiek tiek skiriasi nuo pagyvenusių žmonių, tačiau taip yra kiekvienoje kalboje. Nedideli skirtumai, atsirandantys tarp įvairių esperantininkų grupių, pamažu išnyksta.
Kai žmonės naudoja kalbą, ji truputį kinta. Atsiranda naujų dalykų, pavyzdžiui, naujų daiktų, sąvokų, reiškinių, todėl jiems įvardinti prireikia naujų žodžių. Tokiu atveju arba sukuriamas naujas žodis, arba iš keleto jau esamų padaromas sudurtinis. Tačiau esminiai dalykai išlieka.