Apie esperanto

Pasauliui vis labiau besidomint tautinių mažumų teisėmis ir kalbų bei kultūrų įvairove, tarptautinė esperanto kalba vėl susilaukė politikų dėmesio. (...) Nevyriausybinės organizacijos ir koalicijos spaudžia, kad tarptautinės kalbos klausimas būtų įtrauktas į Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos darbotvarkę. (...) 1996 m. liepos mėnesį nepriklausomų ekspertų grupė susirinko į Nitobės Tarptautinių organizacijų simpoziumą Čekijos sostinėje Prahoje. Jie aptarė dabartinę esperanto kalbos būklę ir pasisakė už tai, kad ši kalba būtų įtraukta į tuo metu vykstančias diskusijas apie kalbų teises bei kalbų politiką. (...) "Prahos manifestas", naujai pakartojantis esperantininkų sąjūdžio vertybes bei tikslus, pabrėžia kalbinę demokratiją ir kalbų įvairovės išsaugojimą. (...) Tarp kalbančių esperantiškai yra tokie įžymūs žmonės, kaip 1994 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje Reinhardas Seltenas, 1996 m. pasaulio šachmatų čempionė Žuža Polgar ir Tivadar Soros, finansininko George Soros tėvas. (...) "Senbuvių dialogai" yra programa, siekianti sustiprinti dialogą tarp pasaulio tautų senbuvių, kaip priemonę vartojant esperanto kalba ir aplenkiant buvusias kolonijines kalbas. (...) Čia pateikiami papildomi faktai apie dabartinę esperanto kalbos būklę.

Esperanto tikslai ir kilmė. Esperanto kalbos pagrindus 1887 m. Varšuvoje paskelbė daktaras Liudvikas Lazaris Zamenhofas. Dirbtinai sukurtos tarptautinės kalbos, skirtos ne tautinėms kalboms pakeisti, bet būti visiems žmonėms antrąja pagalbine kalba, idėja nebuvo nauja. Tačiau būtent Zamenhofas suprato, kad tokia kalba gali vystytis tik ją kolektyviai vartojant, todėl jis apribojo savo pradinį pasiūlymą minimaliu gramatikos išdėstymu ir nedidele žodžių atsarga. Šiandien esperanto kalba yra pilnai išsivysčiusi, turi visas išraiškos priemones ir savo kalbančiųjų bendruomenę, paplitusią visame pasaulyje. Daugelis Zamenhofo idėjų pralenkė tas, kurias vėliau paskelbė moderniosios interlingvistikos kūrėjas, struktūralistas Ferdinandas de Saussure (jo brolis René buvo esperantininkas).

Charakteristika. Esperanto kalba yra žodinė ir rašytinė. Pagrindinė jos leksikos dalis sukurta Vakarų Europos kalbų pagrindu, sintaksei ir morfologijai didelės įtakos turėjo slavų kalbos. Esperanto kalbos morfemos yra nekintamos ir gali būti beveik neribotai įjungiamos į kitus žodžius, todėl kalba turi daug bendro su izoliacinėmis kalbomis, kaip, pavyzdžiui, kinų, tuo tarpu jos vidinė žodžių struktūra yra gimininga agliutinacinėms kalboms, pvz., turkų, suahili ar japonų.

Raida. Pradinėje kalbos stadijoje būta apie tūkstantis šaknų, iš kurių buvo galima sudaryti dešimt-dvylika tūkstančių žodžių. Šiandien esperanto kalbos žodynuose esama 15000-20000 šaknų, iš kurių galima sudaryti šimtus tūkstančių žodžių. Kalba vystosi toliau, Esperanto kalbos akademija kontroliuoja jos raidos tendencijas. Per daugiau kaip šimtą metų kalba buvo naudojama įvairiausiems tikslams, net kontroversiškiems ar problematiškiems. Kalba buvo uždrausta, jos vartotojai persekiojami ir Stalino (kaip "kosmopolitų" kalba), ir Hitlerio (kaip žydų kalba, nes kalbos kūrėjas Zamenhofas buvo žydas). Yra gal tūkstantis žmonių, kurie nuo pat gimimo ją kasdien vartoja namuose.

Vartotojai. Pasaulinę esperanto asociaciją (UEA) sudaro aktyviausi esperanto bendruomenės nariai, ji turi savo skyrius 62 šalyse, o individualių narių yra dvigubai didesniame šalių skaičiuje. Skaičiuojant pagal parduotų vadovėlių bei vietinių esperanto draugijų narių skaičių, galima teigti, kad bent šiek tiek šią kalbą moka šimtai tūkstančių, o gal ir milijonai žmonių. Esperantiškai kalbančių žmonių esama visose pasaulio šalyse, net tokiose skirtingose šalyse, kaip Kinija, Japonija, Brazilija, Iranas, Madagaskaras, Bulgarija ir Kuba.

Esperanto kalbos mokymas. Kadangi esperantiškai šnekėti išmokstama greitai, ši kalba yra ideali pradžia tolimesniam užsienio kalbų mokymuisi. Jau po kelių savaičių besimokantieji gali susirašinėti esperanto kalba, o po kelių mėnesių - vartoti ją ir renginiuose užsienyje. Eksperimentai ir neformalūs stebėjimai patvirtina, kad propedeutinis esperanto mokymasis teigiamai veikia ir pirmosios, ir antrosios svetimos kalbos studijas. Nors ji ir yra dėstoma kai kuriose mokyklose, dažniausiai jos išmokstama savarankiškai bei susirašinėjant (paprastu ar elektroniniu paštu) arba vietiniuose esperantininkų klubuose. Vadovėliai ir didaktinė medžiaga egzistuoja daugiau kaip šimtu kalbų.

Oficialus pripažinimas. 1954 metais UNESCO Generalinė asamblėja pripažino, kad esperanto kalbos pasiekimai atitinka UNESCO tikslus bei idealus, ir tarp UNESCO ir Pasaulinės esperanto asociacijos buvo užmegzti konsultaciniai santykiai. Nuo tada šių dviejų organizacijų bendradarbiavimas tęsiasi. 1977 metais UNESCO generalinis direktorius p. Amadou-Mahtar M'Bow pasakė kalbą 62-ojo Pasaulinio Esperanto Kongreso atidarymo ceremonijoje, o 1985 metais Generalinė asamblėja paragino UNESCO priklausančias šalis ir tarptautines organizacijas plėtoti esperanto kalbos mokymą mokyklose ir vartoti ją tarptautiniuose reikaluose. Pasaulinė esperanto asociacija (UEA) taip pat turi patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF (Tarptautinės pagalbos vaikams fonde), Europos Taryboje, Amerikos Valstybių Organizacijoje ir Tarptautinėje Standartizacijos Organizacijoje (ISO).

Susitikimai ir kelionės. Kasmet esperanto kalba vartojama daugiau kaip šimte tarptautinių konferencijų ir susitikimų - be jokių vertėjų. Didžiausi tokie susitikimai yra Pasauliniai esperantininkų kongresai, paskutiniais metais vykę Adelaidėje (1997), Montpeljė (1998), Berlyne (1999), Tel-Avive (2000), Zagrebe (2001), Zagrebe (2001), Fortalezoje (Brazilija, 2002), Gioteburge (Švedija, 2003), Pekine (Kinija, 2004), Vilniuje (Lietuva, 2005), Florencijoje (Italija, 2006) bei Jokohamoje (Japonija, 2007). Pirmasis arabų šalių esperantininkų simpoziumas įvyko Amane 2000 m., penktasis visos Amerikos kongresas buvo Meksikos sostinėje 2001 m. UEA jaunimo sekcijos vadovaujamos "Pasporta Servo" (Pasų paslauga) 2002 metų leidinyje yra apie 1350 adresų 85 šalyse, kur keliaujantys esperantininkai gali gauti nemokamą nakvynę.

Esperanto kalbos tyrimai ir bibliotekos. Daugelis universitetų yra įtraukę esperanto kalbą į lingvistikos kursą, kai kuriuose ji yra atskiras studijų dalykas. Ypač pažymėtinas Budapešto Eötvös Lorand universitetas, suteikiantis esperanto kalbos diplomą, ir Poznanės universitetas (A.Mickevičiaus universitetas), parengęs interlingvistikos bakalauro programą (kursas dėstomas esperanto kalba). JAV šiuolaikinių kalbų asociacijos bibliografija kasmet įregistruoja daugiau kaip 300 mokslinių publikacijų apie esperanto kalbą. Didžiosios Britanijos esperantininkų sąjungos biblioteka turi virš 20000 darbų. Kitos didelės bibliotekos yra: Tarptautinis esperanto muziejus Vienoje (Austrijos Nacionalinės bibliotekos dalis), Hodlerio biblioteka netoli Centrinės UEA įstaigos Roterdame ir Esperanto kolekcija Aalene, Vokietijoje. Vienos ir Aaleno bibliotekoms galima daryti užklausas internetu.

Profesiniai kontaktai ir specifiniai interesai. Egzistuoja profesinės esperantininkų organizacijos, pvz., gydytojų, rašytojų, geležinkelininkų, mokslininkų, muzikų ir daugelio kitų. Tokios organizacijos dažnai leidžia savo žurnalus, organizuoja konferencijas ir padeda diegti šią kalbą tam tikrose specializuotose profesinės veiklos srityse. San Marino Tarptautinė Mokslų Akademija siekia palengvinti bendradarbiavimą tarp universitetų. Reguliariai pasirodo originalūs ir verstiniai leidiniai esperanto kalba tokiose srityse, kaip astronomija, informatika, botanika, entomologija, chemija, teisė ir filosofija. Egzistuoja daugybė esperantininkų organizacijų, jungiančių tam tikrų interesų grupes, pvz., skautų, aklųjų, šachmatininkų ar Go žaidėjų. UEA turi ir atskirą jaunimo skyrių - TEJO, kuris dažnai organizuoja savo tarptautinius renginius ir leidžia savo periodinius leidinius. Budistai, šintoistai, katalikai, kvakeriai, protestantai, mormonai, bahajai turi savo esperantiškas organizacijas. Daugybė socialiai aktyvių grupių vartoja šią kalbą.

Literatūra. Klestinčios esperantiškos literatūros tradicijas pripažino PEN internacionalas, kuris per savo 60-tąjį kongresą 1993 m. rugsėjo mėnesį patvirtino esperanto kalbos kūrinių visumą kaip vieną iš savo padalinių. Žymūs šiuolaikiniai esperanto rašytojai yra prozininkai Trevor Steele (Australija), Ištvan Nemere (Vengrija) ir Spomenka Štimec (Kroatija), poetai William Auld (Škotija), Michail Gišpling de Diego (Venesuela) ir Kurisu Kei (Japonija). W.Auld 1999 ir 2000 metais buvo kandidatas į Nobelio literatūros premiją už jo indėlį į poeziją.

Vertimai. Tarp daugybės pastaraisiais metais išverstų kūrinių yra Hemingvėjaus "Senis ir jūra", Tolkino "Žiedų valdovas", Garsijos Markeso "Šimtas metų vienatvės", Omaro Chajamo "Rubajatai", Graso "Skardinis būgnelis", Marko Polo "Nuostabių dalykų knyga" ir didžioji Cao Xueqino šeimyninė saga "Svajonė apie raudoną namą". Vaikų literatūros sektoriuje prie Asterikso, Mikės Pūkuotuko, Pepės Ilgakojinės, Muminukų personažų prisijungė suomių autoriaus Tove Jansono ir L.Frank Baumo knygų veikėjai. Šiuos kūrinius galima rasti ir internete. Iš esperanto kalbos išverstas "Maskaradas", kurį 1965 m. išleido Tivadar Soros, finansininko George Soros tėvas; knygoje pasakojama apie jo šeimos pergyvenimus nacių okupuotame Budapešte. Ši knyga išleista angliškai D.Britanijoje (2000) ir JAV (2001), pasirodė ir rusiškas, vokiškas bei turkiškas vertimai.

Teatras ir kinas. Pastaruoju metu pagausėjo ir dramos kūrinių esperanto kalba: pasirodė tokių garsių autorių, kaip Goldonio, Ionesko, Šekspyro ir Alano Ayckbourgo darbų vertimai. Didelio atgarsio sulaukė pagal garsiojo klasiko pjesę pastatytas vaidinimas "Karalius Lyra", parodytas Hanojaus scenoje, Vietname 2001 m. gruodžio mėn., vaidinant vietos aktoriams. Nors Čaplino filmo "Didysis diktatorius" scenose buvo esperantiškų užrašų, pilnametražių filmų dar maža. Išimtis - Williamo Shatnerio filmas "Košmaras", kurio dialogai kuriami vien tik esperanto kalba.

Muzika. Muzika esperanto kalba apima pačius įvairiausius muzikinius stilius: nuo populiariosios muzikos ir liaudies dainų, viduramžių ir kabaretų muzikos, pjesių solistams bei chorams iki roko, metalo ar net operų. Populiarūs kompozitoriai ir atlikėjai, tokie kaip Elvis Costello (Britanija) ir Maiklas Džeksonas (JAV), įkvėpti esperanto kalbos skambumo, sukūrė ir įrašė daug kūrinių su tekstais esperanto kalba. Kai kurie kūriniai iš esperantiško Warner albumo, išleisto 1996 m. lapkričio mėnesį Ispanijoje, pateko į populiariausių dainų sąrašą. Taip pat ir klasikiniuose kūriniuose orkestrams ir chorams kartais naudojami esperantiški tekstai, pavyzdžiui Lou Harisono "La koro Sutro" bei pirmoji Davido Gaineso simfonija (abu kūrėjai iš JAV). Esperantiškos muzikos galima rasti internete. Esama tinklalapių, skirtų esperantiškai karaokės versijai.

Periodiniai leidiniai. Esperanto kalba reguliariai leidžiama daugiau kaip šimtas laikraščių ir žurnalų, iš kurių žymesni: naujienų žurnalas "Monato" (Mėnuo), literatūrinis žurnalas "Fonto" (Versmė) ir UEA leidinys "Esperanto". Dvisavaitinis esperanto pasaulio naujienų leidinys "Eventoj" (Įvykiai) leidžiamas ir elektronine forma, kaip ir minėtas "Monato". Kai kurie kiti leidiniai taip pat pateikia straipsnių santraukas interneto svetainėse. Esama ir teminių periodinių leidinių, skirtų medicinai ar kitiems mokslams, religinių žurnalų, periodinių leidinių jaunimui, auklėjimo temomis bei daugybė specialios tematikos žurnalų.

Radijas ir televizija. Austrijos, Brazilijos, Kinijos, Kubos, Vengrijos, Italijos ir Lenkijos radijo stotys reguliariai transliuoja laidas esperanto kalba. Taip pat ir Vatikano radijas. Kai kurios programos gali būti klausomos ir internetu. Įvairiose šalyse vyksta esperanto kalbos kursai per televiziją, pvz., neseniai transliuota 16 dalių BBC programa "Mazi en Gondolando" Lenkijos pirmuoju kanalu.

Internetas. Elektroninio bendravimo privalumai paskatino spartų interneto populiarėjimą ir tarp esperantininkų. Jau egzistuoja keli šimtai esperantiškų diskusijų klubų, kuriuose svarstomos temos nuo šios kalbos vartojimo šeimose iki bendrosios reliatyvumo teorijos. Esperanto kalba plačiai vartojama pokalbių svetainėse ICQ, IRC ir PalTalk. Esperantiški interneto puslapiai skaičiuojami šimtais tūkstančių, informacijos apie juos galima rasti Virtualioje esperanto bibliotekoje ar bet kurioje paieškos sistemoje surinkus žodį "esperanto".

Pasaulinės esperanto asociacijos paslaugos. UEA leidžia knygas, žurnalus ir metraštį, kuriame išvardinamos esperantininkų organizacijos bei jų atstovai visame pasaulyje. Šie leidiniai, taip pat ir informacija apie kompaktinius diskus, kasetes ir kt. yra pateikiama UEA knygų kataloge, kurio kopiją galima gauti paštu arba rasti internete. Asociacijos Knygų fonde yra daugiau kaip 3500 skirtingų kūrinių. UEA leidinys anglų ir prancūzų kalbomis "Esperanto documents" (Esperanto dokumentai) skelbia duomenis apie šiuolaikinę esperanto kalbos padėtį. Jį galima įsigyti UEA būstinėje Roterdame.